3.10 Kodėl vis kartojame tas pačias maldas?
Dažnai meldžiamės kartodami esamas maldas. Jos vadinamos žodinėmis, arba formaliosiomis, maldomis. Tai gali atrodyti labai nuobodu, bet melstis nėra tas pats, kas monotoniškai kalbėti žodžius.
Malda yra tai, ką darai širdimi. Žodinės maldos galia slypi ir jos kartojime. Kadangi jau mokame žodžius, savo širdimi ir protu galime visiškai būti su Jėzumi. #TwGOD programėlėje yra gražių maldų.
Ką vadiname žodine malda?
Malda pirmiausia yra širdies pakėlimas į Dievą. Tačiau net pats Jėzus meldėsi žodžiais. „Tėve mūsų“ yra tobula žodinė malda, Jo mums paliktas testamentas, kaip mes turime melstis.
Melsdamiesi turime ne tik pamaldžiai mąstyti. Mes turime išsakyti, kas susikaupė širdyje, ir pateikti tai Dievui kaip skundą, prašymą, padėką ir šlovinimą. Dažnai didžiosios žodinės maldos – Šventojo Rašto psalmės ir himnai, „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ – parodo, koks turi būti mūsų maldų turinys, ir moko laisvos kontempliatyvios maldos. [Youcat 501]
Medituoti Kristaus slėpinius rožinyje siūloma pagal būdingą metodą, dėl pačios jo prigimties padedantį juos pasisavinti. Šis metodas grindžiamas kartojimu. Pirmiausia tai pasakytina apie „Sveika, Marija“, dešimt kartų kartojamą kiekviename slėpinyje. Paviršutiniškai vertinant šį kartojimą, gali kilti pagunda rožinyje matyti tik sausą ir nuobodžią praktiką. Ir priešingai, vėrinį galima traktuoti visiškai kitaip, į jį žvelgiant kaip į raišką meilės, be perstojo atsigręžiančios į mylimą asmenį su tokiu įkarščiu, kuris visuomet panašus dėl savo apraiškų, bet visuomet naujas dėl jį įkvepiančio jausmo. [Popiežius Jonas Paulius II, Rosarium Virginis Mariae, 26]
