2.43 Kokie buvo Prancūzijos revoliucijos padariniai?
Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m., buvo antiklerikalinė ir labai žiauri. Revoliucionieriai norėjo panaikinti visus krikščionybės pėdsakus, todėl įvykdė mirties bausmę tūkstančiams katalikų ir konfiskavo Bažnyčios turtą.
Vėliau Napoleonas Bonapartas užkariavo Romą ir Popiežiaus valstybes. 1801 m. popiežius Pijus VII sudarė sutartį su Napoleonu. Tada Bažnyčia Prancūzijoje atgimė, nors Jos laisvė vis dar buvo labai ribota. 1815 m. nugalėjus Napoleoną, Šventasis Sostas atgavo didžiosios Popiežiaus valstybių dalies kontrolę.
<...> Prancūzijos revoliucija – bandymas įsteigti dabar proto ir laisvės valdžią ir kaip politinę tikrovę. Apšvietos Europa į šiuos įvykius iš pradžių žiūrėjo susižavėjusi, bet, jiems rutuliojantis, tapo priversta protą ir laisvę apmąstyti iš naujo. [Popiežius Benediktas XVI, Spe Salvi, 19]
