3.48 Ar Jėzus iš tiesų yra Eucharistijoje? Kas yra konsekracija?
Šventųjų Mišių metu duona (ostijos) ir vynas atnešami prie altoriaus. Kunigas taria tuos pačius žodžius, kuriuos Jėzus kalbėjo per Paskutinę vakarienę, įsteigdamas Eucharistiją. Šis eucharistinio šventimo momentas vadinamas konsekracija.
Tuo momentu duona ir vynas perkeičiami į Jėzaus Kūną ir Kraują. Tai nėra tik simbolis – pokytis įvyksta tikrovėje. Žvelgdamas į Ostiją tikėjimo akimis, tame, kas iš pradžių atrodo esą duona ir vynas, gali atpažinti Jėzaus Kūną ir Kraują. #TwGOD programėlėje rasi konsekracijos žodžius ir kitus norminius Šventųjų Mišių tekstus daugeliu kalbų.
Kokia prasme Eucharistija yra Kristaus aukos atminimas?
Eucharistija yra atminimas ta prasme, kad ji padaro esamą ir realią auką, kurią Kristus kartą visiems laikams ant kryžiaus paaukojo Tėvui už visą žmoniją. Eucharistijos kaip aukos pobūdis išreiškiamas pačiais jos įsteigimo žodžiais: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas“, „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22, 19–20). Kryžiaus auka ir Eucharistijos auka yra viena vienintelė auka. Auka ir aukotojas tapatūs, skiriasi tik aukojimosi būdas: kruvinas – ant kryžiaus, nekruvinas – Eucharistijoje. [KBKS 280]
Kaip Jėzus yra Eucharistijoje?
Jėzus Kristus yra Eucharistijoje nepakartojamu ir nepalyginamu būdu. Jis iš tiesų yra tikrai, realiai ir substancialiai: su savo Kūnu ir Krauju, su savo Siela ir Dievyste. Todėl visas Kristus – Dievas ir žmogus – joje yra sakramentiniu būdu, t. y. duonos ir vyno eucharistiniais pavidalais. [KBKS 282]
Ką reiškia transsubstanciacija?
Transsubstanciacija reiškia visos duonos substancijos pavirtimą Kristaus Kūno substancija ir visos vyno substancijos pavirtimą jo Kraujo substancija. Šis pavirtimas vyksta per Eucharistijos maldą dėl Kristaus žodžio veiksmingumo ir Šventosios Dvasios veikimo. Tačiau duonos ir vyno apčiuopiamos savybės, t. y. eucharistiniai pavidalai, nepakinta. [KBKS 283]
Kokiu būdu Kristus dalyvauja, kai švenčiame Eucharistiją?
Kristus Eucharistijos sakramente veikia slėpiningai, bet iš tikrųjų. Kai tik Bažnyčia vykdo Jėzaus pavedimą „Tai darykite mano atminimui“ (1 Kor 11, 25), laužo duoną ir atnašauja taurę, įvyksta tai, kas įvyko tada: Kristus iš tikrųjų atiduoda save už mus, ir mes iš tikrųjų esame Jo dalininkai. Ant altoriaus sudabartinama vienintelė ir nepakartojama Kristaus Kryžiaus Auka, čia vyksta mūsų Atpirkimo darbas. [Youcat 216]
Turėtumėte žinoti, ką priėmėte, ką priimsite ir ką turėtumėte priimti kasdien. Ta duona, kurią matote ant altoriaus, konsekruota Dievo Žodžiu, yra Kristaus Kūnas. Ta taurė arba veikiau tai, kas laikoma toje taurėje, konsekruota Dievo Žodžiu, yra Kristaus Kraujas. Per tas akcidencijas Viešpats norėjo patikėti mums savo Kūną ir Kraują, kurį išliejo nuodėmėms atleisti. [Šv. Augustinas, Pamokslai, Nr. 227 (ML 38, 1099)]
Dalydamiesi Kristaus Kūnu ir Krauju jūs galite tapti to paties kūno ir to paties kraujo su Juo. Mat šitaip mes pradedame nešti Kristų savyje – kadangi Jo Kūnas ir Kraujas paskirstomas po mūsų kūnus. Taigi, pasak palaimintojo Petro, mes tampame dieviškosios prigimties dalininkais (2 Pt 1, 4). [Šv. Kirilas Jeruzalietis, Katechezės, 22, 3 (MG 33, 1100)]
By partaking of the Body and Blood of Christ, you may be made of the same body and the same blood with him. For thus we come to bear Christ in us, because his Body and Blood are distributed through our members. Thus it is that, according to the blessed Peter, we become partakers of the divine nature (2 Pet. 1:4). [St. Cyril of Jerusalem, Catecheses 22:3 (MG 33, 1100)]
