4.1 Kodėl esame žemėje?
Dievas trokšta tik vieno dalyko – tavo laimės. Štai kodėl Jis tave sukūrė . Mylėdamas Dievą ir kitus žmones , gali gyventi prasmingą ir laimingą gyvenimą.
Dievas yra visur , kur žmonės myli vienas kitą, rūpinasi vienas kitu arba kartu meldžiasi. Taip gyvendamas tuo pat metu koncentruojiesi į savo galutinę ateitį danguje, kur tavo laimė bus tobula.
Kam Dievas sukūrė žmogų?
Dievas viską sukūrė žmogui, o žmogus buvo sukurtas, kad pažintų Dievą, tarnautų jam ir mylėtų jį, šiame pasaulyje su dėkingumu aukotų Dievui kūriniją ir būtų išaukštintas gyvenimui su juo danguje. Tik įsikūnijusio Žodžio slėpinyje tikrai paaiškėja žmogaus slėpinys. Žmogui skirta atkartoti žmogumi tapusio Dievo Sūnaus, kuris yra tobulas „neregimojo Dievo atvaizdas“ (Kol 1, 15), paveikslą. [KBKS 67]
Kokia yra prigimtinio moralinio įstatymo esmė?
Prigimtinio įstatymo, Kūrėjo įrašyto į kiekvieno žmogaus širdį, esmė yra dalyvavimas Dievo išmintyje bei gerume ir pirmapradė moralinė nuojauta, leidžianti žmogui protu skirti gėrį ir blogį. Jis yra visuotinis bei nekintamas ir sudaro pagrindinių asmens teisių bei pareigų, taip pat žmonių bendruomenės ir pačios civilinės teisės pamatą. [KBKS 416]
Ar yra prigimtinis, visiems žinomas dorinis įstatymas?
Žmonės privalo daryti gera ir vengti blogio, todėl supratimas, kas yra gera ir kas bloga, turi būti įrašytas į jų sielas. Iš tikrųjų yra toks tam tikra prasme žmogaus prigimtį atitinkantis (natūralus) dorinis įstatymas, kurį kiekvienas žmogus gali aiškiai suvokti savo protu.
Prigimtinis dorinis įstatymas saisto kiekvieną žmogų. Jis nusako, kokios yra žmogaus teisės ir pareigos, jis yra šeimos, visuomenės ir valstybės gyvenimo ir sugyvenimo pagrindas. Prigimtinis suvokimas dėl nuodėmės ir žmogiškų silpnybių dažnai yra sudrumstas, todėl žmogui, kad išliktų gerame kelyje, reikia Dievo pagalbos ir Jo Apreiškimo. [Youcat 333]
<...> tave nori šlovinti žmogus, maža dalelė tavo kūrinijos. Tu paveiki mus taip, kad šlovinti tave yra malonu, nes sukūrei mus, nukreipdamas savęsp, ir mūsų širdis nežino ramybės, kol nenurimsta tavyje. [Šv. Augustinas, Išpažinimai, 1 knyga, 1 sk. (ML 32, 661; vertimas į lietuvių k. iš Aurelijus Augustinas, Išpažinimai, Vilnius: Aidai, 2004, p. 9)]
Visuose dalykuose skelbiamas aiškus Kristaus gailestingumas, pradedant nuo fakto, kad tiems, kurie pražūsta, taip nutinka dėl jų pačių aplaidumo. Kita vertus, tie, kurie yra išganomi, išlaisvinami Kristaus, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą (1 Tim 2, 4), valia. [Šv. Ambraziejus, Apie Kainą ir Abelį, 2 knyga, 3 sk. (ML 14, 346)]
The clear mercy of Christ is preached in all things, from the fact that those who perish do so from their own neglect. Those on the other hand who are saved are liberated through Christ's purpose, Who will have all men to be saved and come to a knowledge of the truth (1. Tim. 2:4). [St. Ambrose, On Cain and Abel, Bk. 2, Chap. 3 (ML 14, 346)]
