2.35 Kaip ten buvo, kad Bažnyčia pardavinėjo indulgencijas tarsi bilietus į dangų?
Dievas nori, kad visi galėtų eiti į dangų. Jėzus įsteigė Sutaikinimo (Išpažinties) sakramentą, kad galėtume gauti atleidimą už savo nuodėmes po Krikšto. Kad būtume visiškai be nuodėmės (padarinių) keliaudami į dangų pas Dievą, jos turi būti išpirktos skaistykloje.
Kartais popiežius gali suteikti atlaidus, kad sutrumpėtų laikas skaistykloje. Tokie atlaidai (indulgencijos) yra Dievo gailestingumo ženklas ir juos galima pelnyti, pavyzdžiui, meldžiantis tam tikrą maldą arba leidžiantis į piligriminę kelionę. Taigi iš esmės atlaidai yra kai kas gražaus. Tačiau viduramžiais indulgencijomis buvo stipriai piktnaudžiaujama – jos buvo pardavinėjamos kaip „bilietai į dangų“. Tokios praktikos kritika yra visiškai pagrįsta.
Iš naujo įsisąmoninti Eucharistijos ir Sutaikinimo santykį galiausiai gali labai padėti subalansuota ir išmintinga sau ar mirusiesiems įgyjamų atlaidų praktika. Jais Dievo akyse gaunamas „atleidimas nuo laikinųjų bausmių už nuodėmes, dėl kurių atsiradusi kaltė jau panaikinta“ <...> Kadangi tarp atlaidų gavimo sąlygų numatyta išpažintis ir sakramentinės Komunijos priėmimas, atlaidų praktikavimas gali veiksmingai palaikyti tikinčiuosius atsivertimo kelyje bei atrandant Eucharistijos centriškumą krikščionio gyvenime. [Popiežius Benediktas XVI, Sacramentum Caritatis, 21]
