All Questions
prev
Ankstesnis:4.7 Ar krikščionys gyvena kitaip nei visi kiti?
next
Kitas:4.9 Ar Dešimt Dievo įsakymų vis dar svarbūs?

4.8 Koks ryšys tarp tikėjimo ir darbų?

Gyventi krikščionišką gyvenimą

Gyventi krikščioniškai reiškia sąmoningai rinktis veiksmus (ką mes darome ir ko nedarome), remiantis savo santykiu su Jėzumi. Kaip sakoma Šventajame Rašte, „tikėjimas be darbų negyvas“ (Jok 2, 26)Jok 2, 26:Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.. Jei tikrai tiki į Jėzų, tada norėsi daryti tai, ko Jis iš tavęs prašo: mylėti Dievą ir savo artimą.

Vienas iš būdų parodyti šį įsipareigojimą yra bandyti paisyti Dešimties įsakymų , net jei mums ne visada pavyksta . Dievui labiau rūpi meilė, parodyta mūsų dovanomis, negu tai, kiek dovanojame (Mk 12, 41-44)Mk 12, 41-44:: Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“.. Būdami krikščionys esame pašaukti veikti dėl visų žmonių gerovės

Be gerų darbų mūsų tikėjimas negyvas. Mūsų užduotis yra bendradarbiauti su malone, kurią gauname iš Dievo, ir taip liudyti savo tikėjimą.
Bažnyčios išmintis

Kas įkvepia meilę vargšams?

Meilę vargšams įkvepia palaiminimų Evangelija ir Jėzaus, nuolat rodžiusio dėmesį vargšams, pavyzdys. Jėzus yra pasakęs: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Meilė vargšams įgyvendinama kovojant su medžiaginiu skurdu ir daugybe kultūrinio, moralinio bei religinio skurdo pavidalų. Gailestingumo darbai dvasiai ir kūnui, per ilgus amžius įsteigtų labdaros institucijų gausa konkrečiai liudija Jėzaus mokiniams būdingą meilės vargšams pirmenybę. [KBKS 520]

Kaip krikščionys turi elgtis su varguoliais?

Meilė varguoliams visais laikais buvo krikščionių atpažinimo ženklas. Varguoliams priklauso ne tik paprasčiausia išmalda, jie turi teisę į teisingumą. Ypatinga krikščionių pareiga – dalytis savo gėrybėmis. Meilės varguoliams pavyzdys yra Kristus.

Palaiminti beturčiai dvasia, nes jų yra Dangaus Karalystė“ (Mt 5, 3), – tai pirmasis Jėzaus Kalno pamokslo palaiminimas. Esti medžiaginio, psichinio, intelektinio ir dvasios neturto. Krikščionys turi rūpintis šios žemės varguoliais su didele atida, meile ir kantrybe. Pats aiškiausias kriterijus, pagal kurį Kristus vertina krikščionis, yra jų elgesys su varguoliais: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). [Youcat 449]

Štai ką sako Bažnyčios Tėvai

Kai girdime: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“, – mes suprantame, kad [Dievas] visiškai nesako, jog tie, kurie kokiu nors būdu įtikėjo, bus išganyti, jeigu taip pat nebus ir jų darbų. [Šv. Klemensas Aleksandrietis, Stromata, 6 knyga, 14 sk. (MG 9, 329)]