All Questions
prev
Ankstesnis:1.20 Kaip žinoti, ką Biblijoje reikėtų suprasti pažodžiui, o ką ne?
next
Kitas:1.22 Kodėl Didysis tvanas įvyko Nojaus laikais?

1.21 Ar neįtikėtinos Biblijos istorijos nėra tik pasakos?

Biblijos skaitymas

Kai kurie Biblijos pasakojimai yra poetinio pobūdžio, kaip kad palyginimai, kuriuos Jėzus naudodavo, kad išaiškintų savo žinią. Svarbiau nei klausimas, ar jie įvyko tiksliai taip, kaip aprašyta, yra gilesnė šių pasakojimų prasmė. Jie nėra tik pasakos!

Biblijoje yra daug istorinės informacijos apie žmones, vietas ir įvykius. Visi Biblijos pasakojimai turi tą pačią esminę žinią: besąlygišką Dievo meilę mums.

Ne viską Biblijoje reikia suprasti pažodžiui, bet kiekvienas jos puslapis perteikia svarbią žinią apie Dievo meilę.
Bažnyčios išmintis

Kas vienija Senąjį ir Naująjį Testamentą?

Raštas yra vienas, nes yra vienintelis Dievo Žodis, vienintelis Dievo išganymo sumanymas, vienintelis dieviškasis abiejų Testamentų įkvėptumas. Senasis Testamentas parengia Naujajam, o Naujajame išsipildo Senasis. Jiedu nušviečia vienas kitą. [KBKS 23]

Kokią reikšmę krikščioniui turi Senasis Testamentas?

Senajame Testamente Dievas apsireiškia kaip pasaulio Kūrėjas ir Palaikytojas bei žmonių Vadovas ir Ugdytojas. Ir Senojo, ir Naujojo Testamento raštai yra Dievo žodis. Be Senojo Testamento negalima suprasti Jėzaus.

Senajame Testamente prasideda didžioji tikėjimo mokymo istorija, kuri Naujajame Testamente daro lemiamą posūkį ir baigsis antruoju Kristaus atėjimu. Tačiau Senasis Testamentas nėra vien tik Naujojo Testamento prologas. Įsakymai ir pranašystės Senosios Sandoros tautai ir jame duoti pažadai visiems žmonėms niekada nebuvo atšaukti. Senosios Sandoros knygose glūdi nepamainomi maldos lobiai ir išganinga išmintis; ypač psalmės tinka kiekvienos dienos pamaldoms bažnyčioje. [Youcat 17]

Kokią reikšmę krikščioniui turi Naujasis Testamentas?

Naujajame Testamente atskleidžiamas dieviškasis Apreiškimas. Keturios Evangelijos – pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną – yra Šventojo Rašto širdis ir neįkainojamas Bažnyčios lobis. Jose Dievo Sūnus pasirodo, koks Jis yra, ir susitinka su mumis. Apaštalų darbai supažindina mus su Bažnyčios ištakomis ir su Šventosios Dvasios veikimu. Apaštalų laiškuose parodytas žmonių gyvenimas ir visos jo pusės Kristaus šviesoje. Apreiškime Jonui pranašaujama apie būsimą laikų pabaigą.

Jėzus yra viskas, ką Dievas norėjo mums pasakyti. Visas Senasis Testamentas ruošia Dievo Sūnaus tapimą žmogumi.Visi Dievo pažadai išsipildo per Jėzų Kristų. Būti krikščionimi, vadinasi, vis glaudžiau vienytis su Kristaus gyvenimu. Tam reikia skaityti Evangelijas ir jomis gyventi. Madlena Delbrel (Madaleine Delbrêl) sako: „Per Savo žodį Dievas mums parodo, kas Jis yra ir ko trokšta; Jis tai mums sako kasdien ir visą mūsų gyvenimą. Laikydami rankose Evangelijas turime atsiminti, kad jose gyvena Žodis, trokštantis į mus įsikūnyti, norintis mus sukrėsti, kad mes pradėtume Jo gyvenimą iš naujo, naujoje vietoje, nauju laiku, naujoje žmonių aplinkoje.“ [Youcat 18]

Štai ką sako Bažnyčios Tėvai

Pasinerkite į Šventus Raštus – Tiesos Raštus, įkvėptus Šventosios Dvasios. Supraskite, kad juose nėra parašyta nieko, kas būtų neteisėta ir suklastota. [Šv. Klemensas Romietis, Laiškas korintiečiams, 45 sk. (MG 1, 300; vertimas į lietuvių k. iš Bažnyčios Tėvai: nuo Apaštališkųjų Tėvų iki Nikėjos Susirinkimo: antologija, Vilnius: Aidai, 2003, p. 37)]