All Questions
prev
Ankstesnis:2.12 Bažnyčia viena, tad kodėl krikščionys taip susiskaldę?
next
Kitas:2.14 Ar be Bažnyčios galiu būti geras krikščionis?

2.13 Kaip man žinoti, kad Bažnyčia sako tiesą?

Bažnyčios ištakos

Jėzus pats įsteigė Bažnyčią, vadovaujamą Petro ir kitų apaštalų bei jų įpėdinių. Bažnyčia vadinama „tiesos šulu“ (1 Tim 3, 15)1 Tim 3, 15: jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos šulas ir atrama.. Kad užtikrintų, jog apaštalai galėtų neklaidingai perduoti tikėjimo tiesą, Jėzus davė jiems Šventąją Dvasią.

Ir šiandien Šventoji Dvasia padeda Bažnyčiai geriau suprasti tikėjimą. Dėl šios priežasties bei dėl to, kad tai nėra vien tik žmogiška institucija, gali pasitikėti, jog Bažnyčia visada sako tiesą apie Dievą.

Šventoji Dvasia užtikrina, kad Bažnyčia teisingai moko apie tikėjimą, net jei kunigai ar vyskupai nuodėmingi.
Bažnyčios išmintis

Kodėl Bažnyčia yra apaštališka?

Bažnyčia yra apaštališka dėl savo kilmės, būdama pastatydinta „ant apaštalų pamato“ (Ef 2, 20), dėl savo mokymo, kuris yra apaštalų mokymas, dėl savo sandaros, nes iki Kristaus grįžimo ji mokoma, šventinama ir vadovaujama apaštalų per jų įpėdinius vyskupus bendrystėje su Petro įpėdiniu. [KBKS 174]

Kokia prasme Bažnyčia yra šventa?

Bažnyčia yra šventa, nes jos steigėjas – Švenčiausiasis Dievas. Kristus atidavė save dėl jos, norėdamas ją pašventinti ir ją pačią padaryti šventinančią. Šventoji Dvasia gaivina ją meile. Joje glūdi išganymo priemonių pilnatvė. Šventumas yra kiekvieno jos nario pašaukimas ir visų jos narių veiklos tikslas. Bažnyčiai priklauso Mergelė Marija ir nesuskaitomi šventieji kaip jos pavyzdžiai ir užtarėjai. Iš Bažnyčios šventumo gauna pašventinimą jos vaikai, čia, žemėje, pripažįstantys esą nusidėjėliai, visada reikalingi atsivertimo ir išskaistinimo. [KBKS 165]

Štai ką sako Bažnyčios Tėvai

Bažnyčios pamokslavimas visur yra nuoseklus ir tolydžio tęsiamas, ir liudijamas pranašų, apaštalų bei visų mokinių <...> ir tos pagrįstos visumos, kuri rūpinasi žmogaus išganymu, būtent, mūsų tikėjimo. [Šv. Ireniejus, Prieš erezijas, 3 knyga, 24 sk. (MG 7, 966)]